Mėnesio laiškas

Rinkų apžvalga

Rugpjūtis rinkoms buvo atsigavimo mėnuo: S&P 500 pirmą kartą nuo gegužės baigė mėnesį pliuse (apie +2,6 %), vėl atnaujino rekordus, o nuo metų pradžios pakilimas jau siekia apie 12 %. Ryškiausias pokytis - lyderystė apsivertė atgal. Birželį rašiau apie rotaciją iš dirbtinio intelekto (DI) milžinų į „nuobodesnius" sektorius. Rugpjūtį pinigai grįžo į technologijas: Nvidia per mėnesį pakilo apie 10 %, Microsoft - apie 9 %, Micron - daugiau nei 16 %, ir NASDAQ-100 su +4,2 % aplenkė platesnę rinką. Europa liko nuošalyje - STOXX 600 beveik nepajudėjo (+0,3 %).

Kartu obligacijų pusėje vyko kai kas neįprasto. Infliacijos baimės rugpjūtį pakėlė JAV 10 metų obligacijų pajamingumą iki maždaug 4,8 % - aukščiausio lygio per beveik dvejus metus. Iždas net bandė raminti rinką, žadėdamas didinti skolos atpirkimą. Paprastai toks brangstantis skolinimasis akcijas traukia žemyn, tačiau šį mėnesį jos kilo kartu su pajamingumu.

Kodėl 5 % pajamingumas nėra priežastis parduoti akcijas

Liepos laiške rašiau, kad rinka už ilgą skolinimą JAV valstybei ėmė prašyti daugiau: 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki 4,74 %, 30 metų viršijo 5,2 %. Rugpjūtį ši tema pasiekė ir ne finansų spaudą, o kartu su ja ir klausimas, kurį girdžiu vis dažniau: jei saugi obligacija duoda beveik 5 %, kam laikyti akcijas? Klausimas geras, ir atsakymas priklauso nuo to, kas akcijas šiemet kėlė.

S&P 500 nuo metų pradžios pakilo apie 12 %. Per tą patį laiką analitikų pelno prognozės šiems metams pakilo 15 %, kitiems metams 13 %. Vadinasi, visą kilimą atnešė pelnai, o kaina už pelno dolerį nepasikeitė, net kiek sumažėjo: liepą rašiau, kad kainos ir pelno santykis susitraukė nuo 20,4 iki 19,6. Tai reta situacija. DataTrek įkūrėjas N. Colas, tokius duomenis stebintis tris dešimtmečius, sako, kad analitikai metų eigoje prognozių nekelia niekada, jie jas karpo, ir šie metai yra vienintelė išimtis, kurią jis matė.

Skirtumas svarbus, nes aukštos palūkanos labiausiai kenkia rinkai, kuri kyla dėl brangstančio vertinimo, o ne dėl augančių pelnų. Akcijos vertė yra būsimi pelnai, padalinti iš skirtumo tarp palūkanų ir pelnų augimo tempo. Kai kalbama apie obligacijas, visi žiūri į pirmąjį dėmenį ir pamiršta antrąjį. Jei pelnai auga 18 % per metus vietoj 12 %, tas prieaugis su kaupu atsveria pajamingumo kilimą nuo 4,5 % iki 5,5 %. Šiemet rinką laiko būtent ši aritmetika.

Tai nereiškia, kad pajamingumas nesvarbus. Kiekvieną kartą, kai 10 metų obligacija šį dešimtmetį artėjo prie 5 %, akcijų rinka nervinosi (taip buvo ir 2023 m.). Bet pavojinga ši riba tampa tik tuomet, kai kartu ima kristi pelnų prognozės, o kol kas jos kyla. Antra išlyga: augimą neša du siauri varikliai, energetika ir puslaidininkiai, apie tai rašiau liepą. Todėl klausimą „akcijos ar obligacijos" keisčiau į „kurios akcijos": bendrovės, kurių pelnai auga nepriklausomai nuo naftos kainos ir lustų paklausos, aukštų palūkanų aplinkoje vertos daugiau nei bet kada.

Išvada man atrodo tokia: kol pelnų prognozės kyla, 5 % pajamingumas nėra priežastis mažinti akcijų dalį. Jis yra priežastis būti išrankesniam, kokias akcijas laikai.

Nuomonę keisčiau, jei 10 metų pajamingumas įsitvirtintų virš 5 % ir tuo pat metu analitikai pradėtų prognozes karpyti.

Pagarbiai,
Donatas Mačinskas